Iškilusi nauja mūrinė pilis Kaune, Nemuno ir Neries santakoje, labai trukdė kryžiuočių ordino strateginiams planams.Buvo nutarta sunaikinti pilį. Žygiui ruoštasi visus metus. Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge, buvo pagaminti atat inkamo aukščio šturmo bokštai. Kartu Nemunu buvo plukdomi visi pagrindiniai to meto puolimo įrankiai – katapultos, trebušetai, arkibalistos. Čia, prie Kauno pilies, jie buvo surenkami ir ruošiami puolimui.Apie žygio mąstą byloja tai, kad kryžiuočiai sukvietė riterius iš beveik visos Europos –Italijos, Prancūzijos, Anglijos. Apgulties eigoje prie jų prisijungė ir Livonijos ordinas. Visam žygiui vadovavo pats Didysis ordino   magistras Vinrichas fon Kniprodė. Bendras kryžiuočių kariuomenės skaičius galėjo būti apie 3000 karių.Kauno pilies įgulai, kurią galėjo sudaryti 350-400 karių, vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas. Lietuviai kryžiuočių apgultį sugebėjo atlaikyti visą mėnesį. Pilis galop buvo užimta 1362 metų kovo mėnesio, verbų sekmadienį. Lietuvoje daugiau nebuvo pilies, kuri sugebėtų visą mėnesį priešintis iš pusės Europos sutelktam kryžiuočių ordinui.Po pergalės, kryžiuočiai pilį sulygino su žeme. Labai detaliai pilies šturmą aprašo Vokiečių kronininkas Vygandas Marburgietis „Naujoje Prūsijos kronikoje“ . Pilies retrospektyvinė rekonstrukcija pagal archeologą Algirdą Žalnierių. Idėjos autorius, dailininkas - Antanas Vaičekauskas. Dailininkas, 3D grafika - Vilius Petrauskas. 3D maketai - Darius Galinis.Vilnius, 2012m.

Galimi įvairaus dydžio paveikslai pagal užsakymą.

Spauskite čia ir mūsų e-parduotuvėje pamatysite daugiau darbų šia tematika.